ŽIEMOJANČIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ APSKAITA

ŽIEMOJANČIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ APSKAITA


ziemojanciu-vandens-pauksciu-apskaita

Lietuvos ornitologų draugija nuo 2010 metų kasmet organizuoja žiemojančių vandens paukščių apskaitas Lietuvoje. Šiais metais pakviesta jas vykdyti nuo sausio 9 iki 21 d., tačiau pagrindinės apskaitos buvo numatytos sausio 17-19 dienomis, taip siekiant gauti tikslesnius duomenis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose apskaitose dalyvaujančiose šalyse.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kamanų valstybinio gamtinio rezervato ir Dubysos regioninio parko grupių vykdytų apskaitų duomenys papildys Lietuvos ornitologų draugijos suorganizuotų paukščių entuziastų surinktus duomenis ir padės organizatoriams susidaryti pilnesnį vaizdą, kokia yra situacija visoje šalyje.

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato grupės darbuotojai š. m. sausio 15- 16 dienomis aplankė įvairius vandens telkinius Akmenės ir Mažeikių rajonuose. Per apskaitą suskaičiuota 300 žiemojančių vandens paukščių.

Stebėtos 5 vandens paukščių rūšys. Didžiąją dalį paukščių sudarė didžiosios antys, jų priskaičiuota 210 (133 gaigalai ir 77 patelės). Neužšalusiame Menčių tvenkinyje jų suskaičiuota 42, Mažeikių mieste prie Duobupio – 35. Nemažai didžiųjų ančių žiemoja Ventos upėje prie Papilės, Palnosų, Viekšnių.

Šiais metais džiugino didžiųjų dančiasnapių paplitimas: per ankstesnių metų apskaitas jie buvo matomi tik Ventoje, Vadakstyje, Virvytėje, o šią žiemą dančiasnapius buvo galima stebėti ir neužšalusiuose tvenkiniuose, viso jų suskaičiuota 51 (27 patinai ir 24 patelės). Kiek stebino tai, kad net 7 vietovėse pastebėtos pavienės klykuolės (paprastai jos plaukiodavo būreliais), tik Tulnikių tvenkinyje ir Ventos upėje prie Griežės buvo matomi negausūs 14 ir 7 šių paukščių būreliai. Viso klykuolių suskaičiuota 28.

Gausiau negu ankstesniais metais teko stebėti Lietuvoje plintančią pietinę rūšį – didžiuosius baltuosius garnius (9). Ventos upėje jie pavieniui ar po kelis paukščius žvejojo Papilėje, Viekšniuose, prie Palnosų, Kivylių, Juodeikių tvenkiniuose. Pavieniui bežvejojančių pilkųjų garnių aptikta tik 2 vietose – Ventos upėje prie Viekšnių ir Tulnikių tvenkinyje.

Dubysos regioninio parko grupės darbuotojai ir bičiuliai apskaitą vykdė paukščių apsaugai (jūrinių erelių apsaugai) svarbioje teritorijoje „Blinstrubiškio miškas“, į kurią patenka „paukštingiausia“ Raseinių krašto teritorija – Raseinių žuvininkystės tvenkiniai.

Šioje jūrinių erelių buveinėje iš viso suskaičiuota 3476 paukščiai: 3000 didžiųjų ančių, 30 didžiųjų dančiasnapių, 2 klykuolės, 14 gulbių nebylių, 367 gulbės giesmininkės, 1 pilkoji žąsis, 5 didieji baltieji garniai, 34 pilkieji garniai, 16 kirų (sidabrinių, kaspijinių ir paprastųjų), 7 jūriniai ereliai. Vandens paukščiai žiemomis yra pagrindinis jūrinių erelių maisto šaltinis. Tad, kol kas čia jiems badas negresia.

Gulbės giesmininkės tvenkiniuose ne tik apsistoja migracijų metu, bet ir sėkmingai čia peri. Apskaitos metu aptikta 2017 metais šiuose tvenkiniuose žieduota gulbė, kuri žiedavimo metu, Paukščių žiedavimo centro duomenimis, buvo vyresnė nei trečių kalendorinių metų (išperėta prieš 2015 m.). Vadinasi, šiam paukščiui jau virš 10 metų.

Ši žiema – viena šilčiausių per mūsų stebėjimų laikotarpį. Ankstesniais metais paukščiai koncentruodavosi žemiau hidroelektrinių užtvankų, nes tik ten būdavo neužšalusio vandens. Šiemet apskaita sutapo su labai vandeningu metu, tad vanduo upėmis tiesiog kliokia. Žemiau užtvankų stipri srovė trukdo vandens paukščiams maitintis, ilsėtis, tad jie renkasi ramesnius, mažiau sraunius plotus, nėra tiek susikoncentravę.

Per šią apskaitą tikrai neapskaitėme visų žiemojančių vandens paukščių apvažiuotuose upių ruožuose, nes jie yra plačiai pasklidę išsiliejusių upių vingiuose, tvenkinių pakraščiuose (tik nedaugelis tvenkinių pasidengę ledu).

Žiemojantys vandens paukščiai dažniausiai yra artimieji klajūnai, pavasarį dauguma jų patrauks arčiau savo gimtųjų vietų. Švelnėjančios žiemos, neilgai trunkantys šalčiai sudaro geresnes sąlygas vandens paukščių žiemojimui, tad jų gali likti žiemoti vis daugiau. Tačiau Lietuvos sąlygomis greit besikeičiantys orai, šiltesnius laikotarpius lydintys atšalimai, apledėjimai, gausus sniegas gali ilgam apsunkinti žiemojimą. Tad nereikėtų paukščius skatinti likti žiemoti juos lesinant. Pradėję paukščius dirbtinai maitinti dažnai kenkiame jų sveikatai netinkamu lesalu, keičiame natūralius įpročius, tai gali turėti poveikį vėlesniam jų gyvenimui. Be to, pratindami vandens paukščius šalia mūsų leisti žiemą, tampame už juos atsakingi.

• Kamanų valstybinio gamtinio rezervato ir Dubysos regioninio parko grupių informacija. Nuotraukos: V. Grigaliūnas, V. Karnauskas.

Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale Miesto naujienos.



Source link

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Miesto naujienos - Šeimos gydytojai - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Nuotekų valymo įrenginiai - Teniso treniruotės - Pranešimai spaudai -